- piniguotas
- pinigúotas, -a adj. (1) 1. Rm, Skr, Lnkv žr. pinigingas: Ten merga pinigúota J. Dabar ir jie kitaip gyvens: duktė gavo pinigúotą vyrą Žvr. Piniguotas (orig. pinnįgótas), skambančių turįs R166. Ten merga nors ir be kraičio, bet storai piniguota Žem. Važiavo vienas bagotas ponas, jis buvo pinigúotas (ps.) Smln. Jei pinigų turėdamas pamatysi jauną mėnesį, – visą mėnesį būsi piniguotas (priet.) TŽIII341. ^ Dieve duok vyžuotų, o piniguotų B. Geriau su protingu vyžuotu negu su kvailu piniguotu TŽV623, KrvP(Ps). Piniguoto vaikai velnio apdabota LMD(Tvr). Nor raguotas, bile piniguotas LTR(Mrc). 2. kurio visas paviršius apdėtas pinigais (monetomis). | prk.: ^ Še blikst, te blikst – visa piniguota (žuvis) Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.